muturzė

mutur̃zė sf. (2) menk. 1. prastai, nešvariai pagaminta sriuba: Prilakęs tę kokios mutur̃zės, nori, kad žmogus šienautų Mrc. Ji mislina, kad aš ir ėsiu tą muturzę Nmn. 2. skysta purvynė: Tokia baisi mutur̃zė, kad negali paeiti Rdm. 3. Mrs, Bd burna, snukis: Kad duosiu per mutur̃zę, tai net apsijukosi! Krsn. Aš tau kad duosiu į mutur̃zę, tai apsiversi! Gž. Kap dėsiu mutur̃zėn! Švn. Užčiaupk muturzę! rš.